- palašinis
- 1 pãlašinis sm. (1), palašinỹs (34b) Vkš žr. palašas: 1. Padėk kibirą po pãlašiniu Vkš. ║ Jei nori karpas nugydyti, sumazgiok ant virvelės tiek mazgų, kiek turi karpų, ir tą virvelę pakask po pãlašiniu, kad supūtų (brt.) Vkš. Saulei įspindus, pavarvekliai krimta į pãlašinį Tl. 2. Pp Pãlašinį sulpėjo vaikas ir paršalo Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.